Kokias spalvas pasirinkti prekės ženklui? Ar pasirinktos spalvos tinka Jūsų brend’ui?

 

 

Pats spalvų reikšmėmis susidomėjau kuruojant logotipų ar pačių prekės ženklų keitimo / atnaujinimo projektuose – man visada buvo įdomios priežastys, kodėl dizaineriai renkasi vienas ar kitas spalvas. Nežinau ko moko dizaino studijose, bet labai tikiuosi, kad būsimieji ir esamieji dizaineriai yra susipažinę su panašiomis mokslinėmis studijomis. Marketingistams/įmonių atstovams ši medžiaga (bent jau man) galėtų padėti kuriant dizaineriams logotipo sukūrimo užduotį, taip pat gali padėti racionaliau (o ne vien emociškai) įvertinti dizainerių siūlomus logotipų variantus, brendbook’o spalvas ir pan.       

 

Ar žinojote, kad visame pasaulyje mėlyna spalva – daugumos žmonių mėgstamiausia spalva? Bet kodėl taip yra? Ir kodėl nėra įprasta pirmenybę teikti juodai, pilkai ar rudai spalvai?

Mokslininkai tai grindžia trejomis pagrindinėmis teorijomis:
1. Biologija / evoliucija
2. Lyčių skirtumais
3. Ekologinio valentingumo teorija

 

 

Kodėl vyrai teikia pirmenybę mėlynai, moterys – raudonai spalvai?

 

Pagal pirmąją teoriją – spalvų nuostatos atsiranda pagal įgimtus biologinius mechanizmus: neva žmogus tamsiai mėlyną spalvą nuo seno siejo su naktimi, o ryškiai geltoną – su saulės spinduliais“. Anot mokslininkų, todėl vyrai labiau mėgsta mėlyną spalvą (neva nuo seno medžiodavo žvėris naktimis), o moterys – rožinę (neva nuo seno rinkdavo uogas/vaisius/daržoves ir akys priprato išskirti šią spalvą iš žalio fono).

 

 

 

Tyrimai parodė, kad vyrai labiau mėgsta didelio sodrumo spalvas (high value, high saturation), o moterys – atvirkščiai (low value, low saturation) (Radeloff, 1990).

 

 

 

Moteriško charakterio prekių ženklai – raudoni, o vyriško – mėlyni?

 

Kaip spalvų nuostatas veikia lytis? Anot mokslininkų, vaikai atpažįsta savo lytį ir aktyviai ieškoti su lytimi susijusios informacijos bei integruoja tą informaciją į savo gyvenimą. Mes patys – suaugę – paprastai nuo mažens stipriname lyčių skirtumus ir spalvose: berniukus aprengiame mėlynais drabužiais, mergaites – rožiniais.

 

Jei mėgstame Coca-Colą, raudonų pakuočių gėrimai mums atrodys skanesni?

Pagal kitą teoriją mes keičiame savo spalvų preferencijas atsižvelgiant į mūsų emocinę patirtį. Paprastai kalbant, kuo daugiau malonumo, teigiamų emocijų gauname iš objektų, išsiskiriančių tam tikra spalva, tuo labiau linkstame pamėgti tą spalvą. Čia ne išimtis ir jau aptartas tėvų elgesys: berniukai labiau pamėgsta mėlyną spalvą dėl to, kad dauguma jiems perkamų žaislų/rūbų yra mėlyni.

 

 

Kaip spalvos įgyja prasmę?
Kodėl mes susiejame raudoną spalvą su aistra ir romantika? Arba kodėl juoda spalva mums asocijuojasi su gedulu?

Smegenyse turime asociacijų tinklą, kuriame kiekvienas elementas reiškia žinių vienetą:

• Jausmai (pvz., laimė)
• Juslinė patirtis (pvz., jūros kvapas)
• Semantinė reikšmė (pvz., žodis „atostogos“)

 

Šie elementai jungiasi prie kitų elementų, dėl to atsiranda stipresnės ar silpnesnės tarpusavio jungtys. Pavyzdžiui, elementas “automobiliai” galimai būtų sujungtas su daugeliu kitų elementų:
• Kai kurios jungtys būtų stipresnės (pvz., su elementais: padangos, važiavimas, keliai)
• Kai kurie ryšiai būtų silpni (pvz., su elementais: traukiniai, radijas, metalas).

 

Visą savo gyvenimą žmonės nuolat didina savo asociacinį tinklą – su kiekviena nauja patirtimi:

• sukuria naujus mazgus
• sukuria naujus ryšius
• sustiprina esamus ryšius

 

 

Žmonių smegenyse yra tam tikras prisiminimų, asociacijų mazgas kiekvienai spalvai. Kiekvieną kartą, kai susiduriate su tam tikra spalva, jūs modifikuojate tą mazgą remdamiesi savo patirtimi. Tarkime, kad jei Jūs apsinuodijate maistu mėlyno interjero kavinėje, greičiausiai nesąmoningai pradėsite vengti mėlynos spalvos maiste ar maitinimosi vietose.

 

Kodėl spalvos turi skirtingas prasmes?
Stereotipai apie spalvas:
• Mėlyna – ramu
• Ruda – žemiška
• Geltona – linksma

 

Spalvos neturi vienos kaupiamosios reikšmės – žmonės tai pačiai spalvai priskiria skirtingas (o kartais ir prieštaringas) reikšmes, priklausomai nuo įvairių veiksnių:

• Patirties
• Kultūros
• Konteksto

 

PATIRTIS (patirties įtaka spalvų supratimui)

 

Žmonės turi skirtingas patirtis, susijusias su tomis pačiomis spalvomis.

• Juoda: su laidotuvėmis susiję verslininkai turi susikūrę stipresnį juodos spalvos ir gedulo ryšį. Štai kodėl jiems juodi daiktai/produktai gali stipriau sietis su mirtimi ir liūdesiu;
• Violetinė: Garliavos Kedžio draugovininkai turi stipresnį ryšį tarp violetinės ir kovos už teisingumą. Štai kodėl jiems violetinii daiktai/produktai gali stipriau sietis su tiesa, tikrumu;
• Balta: Gydytojai turi sustiprintą baltos spalvos ir sveikatos/ligų ryšį. Štai kodėl jiems balti daiktai/produktai gali stipriau sietis su sveikata.

 

Nors dauguma žmonių turi panašias spalvų asociacijas, tačiau tų ryšių intensyvumas priklauso nuo kiekvieno praeities patirties.

Prieš pasirenkant prekės ženklo spalvų gamą, visada verta atsižvelgti į savo tikslinę rinką: ar potencialūs klientai turi tam tikros spalvos dažnos patirties? Jei taip, ar ta patirtis yra naudinga ar kenksminga?

 

KULTŪRA (kultūros įtaka supratimui apie spalvas)

 

Spalvų prasmės skiriasi ir priklausomai nuo kultūros. Pavyzdžiui, Vakarų kultūrose daugelio žmonių mėgstamiausia spalva yra mėlyna (Valdez & Mehrabian, 1994). Tačiau anaiptol taip nėra Rytų Azijoje: mėlyna spalva Rytų Azijoje laikoma šalta spalva ir sukelia blogio bei grėsmingo elgesio asociacijas (Schmitt, 1995).

 

Taigi plečiantis tarptautiniu mastu reikėtų pasidomėti atskirų kultūrų supratimu apie specifines spalvas. Tam tikros spalvos atskirose kultūrose gali turėti žalingų prekės ženklui reikšmių.

 

KONTEKSTAS (konteksto įtaka spalvų psichologijai)

 

Spalvos turi skirtingą reikšmę priklausomai nuo konteksto – kontekstas padeda nustatyti, kurie susiję mazgai bus suaktyvinti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, juodas šaldytuvas greičiausiai nesukels gedulo asociacijos, nes šaldytuvai neturi natūralaus ryšio su laidotuvių ritualais (Labrecque, 2010).

Pažinčių kontekste raudona spalva sukelia aistros ir traukos asociacijas, štai kodėl moterys, dėvinčios raudonus rūbus internetinių pažinčių svetainių nuotraukose sulaukia didesnio populiarumo (Elliot ir kt., 2010).

Tačiau raudona spalva kitame kontekste gali sukelti visiškai kitokias asociacijas: pasiekimų kontekste mes raudoną spalvą siejame su nesėkme – iš dalies dėl to, kad jau mokykloje mums raudonu tušinuku mokytoja pabraukia klaidas (Elliot, 2007).

Kaip matote, praeities patirtis, kultūra ir kontekstas yra veiksnių visuma, lemianti spalvos reikšmę. Nepaisant šių skirtingų veiksnių, žmonės paprastai turi panašų prasmių rinkinį. Toliau aptarsime tas prasmes.

 

Šios reikšmės buvo sudarytos iš daugybės akademinių tyrimų (Labrecque, 2010)

 

Spalva sukelia dvi reakcijas (Crowley, 1993):
1. Žadinimo reakcija
2. Įvertinamoji reakcija

 

ŽADINANTI REAKCIJA 

 

Sužadinimas yra fiziologinė būsena, kuriai būdingas didesnis adrenalinas, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Keli tyrimai parodė, kad šiltos spalvos padidina susijaudinimą, pvz. buvo nustatė U formos ryšys tarp susijaudinimo ir spalvos bangos ilgio (Crowley, 1993):

 

 

 

 

Kai žmogų veikia šiltos spalvos (pvz., raudona, oranžinė), jis patiria tiesioginę biologinę reakciją: adrenalino kiekis pradeda augti, kraujospūdis pakyla, patiriamas didesnis stimuliacijos jausmas. Atsižvelgiant į rinkodaros tikslus, didesnis sužadinimas gali arba padėti, arba pakenkti.

 

VERTINIMO REAKCIJA

Kita reakcija yra vertinamoji: ar vartotojai „mėgsta“ jūsų pasirinktą spalvą? Tyrėjai nustatė teigiamą priklausomybę tarp spalvų vertinimo ir spalvų bangos ilgio. Žmonės linkę „pamėgti“ spalvas, kurių bangos yra trumpesnės (Crowley, 1993).

 

 

KAS DARO SPALVĄ “GERA”?

Žmonės vertindami spalvą atsižvelgia į tris pagrindinius veiksnius:
1. Tinkamumas
2. Estetika
3. Vertė

 

SPALVOS TINKAMUMAS

Dažnai įmonių atstovai, dizaineriai renkasi spalvas pagal pageidavimus – t. y. tas spalvas, kurioms, jų manymu, pirmenybę teiktų potencialūs klientai. Tačiau vertėtų žvilgtelėti plačiau bei atsižvelgti į spalvos tinkamumą.

 

 

 

Spalvos turi atitikti dvi dimensijas: emocijas ir semantinę prasmę. Pavyzdžiui, žmonės dažnai nusprendžia dažyti savo namų sienas atsižvelgdami į emocijas, kurias nori jausti tame kambaryje (Schloss, Strauss, 2012).

 

Kalbant apie semantinę prasmę, vienas iš tyrimų (Kauppinen-Raisanen, Luomala, 2010) parodė, kaip skirtingai žmonės vertina raudonos pakuotės skausmą malšinančius vaistus – vieni nurodė, kad raudona pakuotė jiems primena kraują, kiti – kad raudona primena ugnį, karštį. Tyrimas atskleidė, kad vartotojams gali turėti reikšmės net spalvos semantinės reikšmės.

 

ESTETIKA

Nepakanka rinktis prekės ženklo spalvos pagal emocinę ar semantinę prasmę, būtina atsižvelgti į bendrąjį vizualinį patrauklumą.

 

Tyrimais įrodyta, kad estetiškai malonus dizainas gali:

• Sustiprinti prekės ženklo pasirinkimą, svarstymą (Bloch, Brunel, Arnold, 2003)
• Patraukti daugiau dėmesio (Stoll, Baecke ir Kenning, 2008)
• Padidinti prekės ženklo lojalumą (Cyr, Head, Ivanov, 2006)
• Padidinti suvokiamą patikimumą (Robin & Holmes, 2008)

 

VERTĖ

Vertės veiksnys turi du komponentus: socialinį ir funkcinį.
Kalbant apie socialinę vertę, ar jūsų spalva naudinga socialiniu požiūriu? Pavyzdžiui, Lietuvoje violetinę spalvą “užmušė” kedininkai. Būtų įdomu panagrinėti, kiek violetinis judėjimas turėjo įtakos Telia prekės ženklo reputacijai.

 

Kalbant apie funkcinę vertę – ar jūsų spalva yra naudinga pragmatiškai? Pavyzdžiui, sidabrinės spalvos automobiliai gali ilgiau paslėpti nešvarumus ir įbrėžimus. Taigi sidabro spalva automobiliuose turi didelę funkcinę vertę. Tuo tarpu juoda spalva automobiliuose turi mažai funkcinės vertės, nes pabrėžia nešvarumus ir įbrėžimus.

 

Kaip pasirinkti spalvą prekės ženklui?

 

Yra žinoma, kad šaltos spalvos sumažina susijaudinimą, šiltos – padidina. Bet kokiais atvejais turėtumėte didinti ar mažinti sujaudinimą?

Spalvos poveikio jausmams (sujaudinimo) lygis (eng. Arousal)

 

Mažo sujaudinimo spalvos (Relaksacija)

 

Kai esame atsipalaidavę, laikas prabėga greičiau – įrodyta, kad viskas, kas laukimo metu padidina atsipalaidavimo jausmą, greitina laiko suvokimą ir priešingai – priešingai, nerimo ar įtampos jausmai turėtų sumažinti supratimą apie laiko greitį (Gorn, 2004).

 

Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu žmonės, kurie bijojo vorų, pasisakė patyrę ilgesnę laiko trukmę esant vorui (Watts & Sharrock, 1984). Kito tyrimo metu, žmonės nurodė ilgesnę laiko trukmę, kai bendravo su susiraukusiu asmeniu (Thayer & Schiff, 1975).

 

Keli pritaikymo pavyzdžiai:

• Šaltos spalvos sutrumpina suvokiamą interneto puslapių užsikrovimo laiką (Gorn, 2004);
• Šaltos spalvos skatina atsipalaiduoti, todėl žmonės norės daugiau laiko praleisti apsipirkdami. Jie taip pat suvoks trumpesnį laukimą mokėjimo fazėje (checkout).

 

Didelis sujaudinimas (sužadinimas) (eng. Excitement)

 

Didesnis susijaudinimas gali paskatinti veiksmus, pavyzdžiui, norą pirkti (tam labiausiai tinka labiau aktyvuojančios spalvos, tokios kaip raudona ir mėlyna).

 

Sužadinimas padidina impulsyvumą – žmonės mažiau laiko praleidžia racionalizuodami ar diskutuodami ir būna labiau linkę veikti dabar. Taigi, jei norite, kad kas nors nedelsdamas priimtų sprendimą, padidinkite jų susijaudinimą per šiltas spalvas.

 

 

Informacijos apdorojimo tipas

 

 

Paprastai yra du informacijos apdorojimo būdai:

• Euristinis apdorojimas: greita ir nesudėtinga analizė
• Sistemingas apdorojimas: nuodugni ir racionali analizė

 

Jei jūsų argumentai (funkciniai prekės parametrai) yra silpni ar neturi ryškesnių pranašumų, geriausia skatinti klientus naudoti euristinį apdorojimą – t.y. naudoti šiltas spalvas. Ir priešingai, jei jūsų prekės funkcinės savybės, pranašumai yra tvirti, verta skatinti klientus naudoti sistemingą apdorojimą – t.y. naudoti šaltas spalvas.

 

 

Kainos nustatymo / pardavimo mechanizmai

 

Įrodyta, kad spalva turi reikšmės skirtingose pardavimo formose: aukcionuose ir derybose.

Vieno tyrimo metu mokslininkai, išanalizavę įvairių „eBay“ aukcionų fono spalvas, rado teigiamą priklausomybę tarp raudonos spalvos fono ir didesnių pajamų (Bagchi & Cheema, 2013). Raudona spalva šiuo atveju padidina susijaudinimą, kuris sukelia daugiau agresijos, skatinančios žmones varžytis.

 

Parduodantiems produktus derybų būdu vertėtų naudoti priešingas spalvas, t.y. šaltas spalvas, taip sumažinant agresijos lygį.

 

Pastebėtina, kad spalvas galima išnaudoti net ir smulkiose detalėse, pvz., drabužiuose. Įdomus faktas – mokslininkai atrado keistą teigiamą saryšį tarp NFL ir NHL bausmių kiekio bei komandų juodomis uniformomis (Frank & Gilovich, 1988).

 

 

Prekės ženklo savybės

Aakerio (1997) tyrimais nustatyti pagrindiniai bruožai, kuriuos nusako tam tikros spalvos:

 

Kompetencija (pvz., The Economist)
Jaudulys (pvz., „Nintendo“)
Tvirtumas (pvz., „Wrangler“ džinsai)
Nuoširdumas (pvz., LG)
Rafinuotumas (pvz., „Apple“)

 

Spalvų savybės detaliau:

 

 

 

 

 

Norimas tikslas

Spalvų pagalba galima siekti skirtingų tikslų. Išskiriami šie pagrindiniai tikslai marketinge:

• Dėmesys
• Veiksmas
• Simpatija

 

 

Dėmesys

 

Kartais norima, kad spalva atkreiptų žmonių dėmesį į prekę ar patį prekės ženklą, pvz. norima, kad produktas išsiskirtų parduotuvių lentynose, ar žmonės pastebėtų prekės ženklą socialiniuose tinkluose, arba žmonės pastebėtų raginimo veikti mygtuką jūsų puslapyje.

 

Žmonėse, kurie mato mėgstamas spalvas, nesąmoningai aktyvinama tam tikras smegenų dalis – spalva nesąmoningai patraukia žmonių dėmesį. Norint aktyvinti prekės/prekės ženklo pastabumą, vieni mokslininkai siūlo naudoti šiltas spalvas (Garber, 2000), kiti – kontrastą (Kawasaki, Yamaguchi, 2011). Norint nukreipti dėmesį į stimulus (pvz. Call to Action mygtukus), patartina pasirinkti kontrastuojančią su aplinka spalvą.

 

 

 

Veiksmas

 

Norint aktyvaus vartotojų veiksmo, patartina naudoti šiltas spalvas su dideliu sodrumu ir mažu ryškumu (high saturation, low brightness) – šios spalvos didina impulsyvumą bei sustiprina elgesį.

 

Įdomu, kad Pinterest’e žmonės dažniau dalinasi vaizdais, kuriuose yra šiltos spalvos (pvz., raudona, rožinė), ir rečiau dalijasi vaizdais, kuriuose yra šaltų spalvų (pvz., mėlyna, žalia) (Bakhshi, Gilbert, 2015).

 

Simpatijos

 

Kai norima, kad spalva sukurtų palankų jūsų produkto ar prekės ženklo įspūdį, reikėtų naudoti trumpesnių bangų spalvas (pvz. mėlyna) (Crowley, 1993).

 

Kitų tyrimš duomenimis, tam galima naudoti šviesesnes spalvas (pvz., balta, šviesiai pilka ir pan.) (Valdez & Mehrabian, 1994).

 

Produkto tipas

 

Spalvų naudojimas gali priklausyti ir nuo to, kokio tipo Jūsų produktas: utilitarinis (suteikiantis funkcinę naudą) ar hedonistinis (teikiantis socialinę ar jutiminę naudą) produktas (Bottomley, Doyle, 2006).

 

Utilitariniam produktui labiau tiktų šios spalvos:
Funkcinės spalvos: pilka, juoda, mėlyna, žalia.

 

Hedonistiniam produktui labiau tiktų šios spalvos:
Į jausmus orientuotos spalvos: raudona, geltona, rožinė, violetinė.

 

 

 

Produkto / prekės ženklo žinutė

 

Priklausomai nuo to, kokio tipo žinutę skleidžia Jūsų produktas ar prekės ženklas galima pasirinkti tam tikras spalvas. Yra išskiriamos pagrindines dvi prekės ženklų komunikacines linijas:

• Prevencija: nuo kokių problemų apsaugos jūsų produktas?
• Vertė: kokią naudą suteiks jūsų produktas?

 

 

Tam tikros spalvos gali sustiprinti skleidžiamą žinutę. Kaip jau žinome, raudoną spalvą mes paprastai siejame su vengimu, pavojumi. Dėl šios asociacijos raudona spalva suaktyvina vengimo mąstyseną. Matydami raudoną spalvą žmonės greičiau nustato galimas problemas bei aktyviau įsisavina su tuo susijusią informaciją.

 

 

Mehta ir Zhu 2009 metais atliko eksperimentą su dviem dantų pastos reklamos versijomis bei skirtingomis spalvomis jose:

1. Prevencinė žinutė: apsaugo nuo ertmių
2. Naudos žinutė: balina dantis

 

Kaip parodė rezultatai, raudona spalva labiausiai suaktyvino vengimo mąstyseną ir sustiprino prevencinės reklamos patrauklumą, o mėlyna spalva stipriausiai suaktyvino reklamą su skelbiama nauda.

 

Kurios spalvos tinkamos prekės ženklui?

Išsirinkite savo prekės ženklui tinkamiausias eilutes ir skaičiuokite, kuri spalva surenka daugiausiai “varnelių”.

 

 

 

Kiek spalvų naudoti?

 

Tai gali priklausyti nuo dviejų veiksnių:
1. Produkto tipo
2. Turinio kiekio

 

Produkto tipas

 

Pirma patartina nusistatyti, ar Jūsų produktas utilitarinis, ar labiau hedonistinis. Maža spalvų įvairovė pabrėžia utilitarines ir funkcines prekės/prekės ženklo savybes, o didelė spalvų įvairovė – hedonistines bei linksmąsias prekės / prekės ženklo savybes (Bottomley & Doyle, 2006).

 

Apibendrinant galima teigti, kad mažiau spalvų patartina naudoti rimtiems prekėms / prekių ženklams, o daugiau spalvų – lengvesnio pobūdžio prekėms / prekių ženklams.

 

Turinio kiekis

 

Reikia atminti, kad žmonės turi ribotus išteklius apdoroti visą matomą informaciją, todėl reikia atsižvelgti į turinio kiekį, kuris pretenduoja į stebėtojo dėmesį. Pvz., jei mūsų reklamoje bus daug teksto, vartotojai turės skirti daugiau pastangų, kad galėtų įvertinti jūsų reklamą. Tai gali apsunkinti didesnis spalvų kiekis, nes spalvos taip pat reikalauja mūsų informacijos apdorojimo išteklių. Taigi tikėtina, kad jei jūsų reklamoje yra daug turinio ir daug spalvų žmonėms susidarys blogesnis įspūdis apie jūsų produktą (Meyers-Levy, Peracchio, 1995).

 

 

 

 

Kurias spalvas derinti kartu?

 

Anot tyrėjų (Schloss, Palmer, 2011) spalvų derinį žmonės vertina pagal šiuos kriterijus:

• Spalvų poros pirmenybė (Pair Preference): kaip patinka spalvų derinys;
• Spalvų poros harmonija (Pair Harmony): kiek stipriai žmonės tiki, kad šios spalvos labai dera;
• Figūrinis pasirinkimas (Figural Preference): kiek žmonės iš šių spalvų derinio mato figūrinį vaizdą

 

Čia daug lemia spalvų santykis tarp fono ir pagrindinių spalvų. Nustatyta, kad spalvos fone ir priekiniame plane yra vertinamos patraukliau, kai turi skirtingus atspalvius – šaltesnių spalvų fone pirmenybė teikiama šiltesnėms pirmojo plano objekto spalvoms, šiltesnių spalvų fone – atvirkščiai.

 

 

 

Kaip pasirinkti tinkamą spalvų derinį?

 

 

Yra keturios populiarios spalvų schemos:

 

Monochrominė spalvų schema (to paties atspalvio variacijos; angl. same hue)

 

Monochrominių spalvų schemas galima naudoti perduodant paprastus pranešimus ar perteikiant rafinuotą prekės ženklą (Rider, 2009). Šių spalvų schemą galima naudoti, kai reikia pasirinkti spalvas vienoje plokštumoje (pvz. Pagrindinės žinutės tekstas galėtų būti sudarytas iš šios schemos spalvų).

 

 

Analoginių spalvų schema

 

Analogiškose spalvų schemose naudojami panašūs atspalviai, esantys arčiausiai.

 

Kaip ir monochrominė spalvų schemos atveju, ji tinkama perteikiant vaizdą ir renkantis spalvas toje pačioje plokštumoje (pvz. Pagrindinės žinutės tekstas galėtų būti sudarytas iš šios schemos spalvų).

 

Trikampė (Triadic) spalvų schema

 

Triadinėse spalvų schemose naudojamos trys spalvos, išdėstytos 120 laipsnių kampu spalvų rate.

 

 

Ši spalvų schema yra bene populiariausias pasirinkimas: dažnai naudojama viena spalva fonui, o likusios – turiniui ir paryškintoms sritims.

 

Papildomų spalvų schema

 

Papildomose spalvų schemose spalvos pasirenkamos iš priešingų spalvų rato pusių.
Jei norite padidinti pagrindinio plano ir fono kontrastą, ši spalvų schema kaip tik.

 

 

 

Ši spalvų schema naudotina kaip projektuojame Call to Action mygtukus.

 

 

Santrauka ir išvados

 

Spalvų psichologija – atskiras mokslas, bet kartu ir menas. Grafiniame dizaine niekada nebus griežtų taisyklių. Neretai geriausius dizaino konkursus laiminčiuose darbuose gausu išvardintų taisyklių pažeidimų. Bet papildomos žinios apie spalvų reikšmes, jų vertinimus tikrai ne pro šalį :) 

Informacija paruošta pagal Nicko Kolendos analizę.

 

Reikia pagalbos keičiant logotipą / atnaujinant prekės ženklą? Skambinkite +370 675 32362 arba rašykite reikia@marketingo.lt.